Pirminis viešas siūlymas (IPO) reiškia, kad bendrovė ar emitentas pirmą kartą viešai platina savo akcijas. Tai gali būti visiškai naujai išleidžiamos akcijos, bet gali būti siūlomos ir anksčiau išleistos akcijos. Pinigai, kuriuos bendrovė gauna už naująsias akcijas, gali būti panaudoti naujoms investicijoms, paskolų naštai palengvinti ir pan. Anksčiau išleistos akcijos paprastai priklauso bendrovės akcininkams, todėl pinigus už parduotas akcijas gauna jie.

Įprasta, kad po pirminio viešo siūlymo bendrovės akcijos įtraukiamos į vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus.

Dalyvių tikslai
Emitento tikslas – bendrovei pritraukti papildomo kapitalo. Be to, gali būti siekiama platesnės reklamos, nustatyti akcijų kainą, didinti bendrovės skaidrumą, sukurti pastovų savininkų ratą ir kt.

Visų dalyvių interesus labiausiai atitinka situacija, kai įmonės akcijų kaina biržoje po truputį didėja. Jei nustatoma per maža akcijų pardavimo kaina ir antrinėje rinkoje jų vertė netikėtai labai išauga, investuotojams gali kilti noras realizuoti pelną iš karto, todėl akcijų kainos jautrumas didėja, o investuotojų susidomėjimas akcija atitinkamai mažėja. Kita vertus, jei nustatoma per didelė pardavimo kaina ir bendrovės akcijų kaina antrinėje rinkoje krinta, tai sumažina įmonės galimybes pritraukti pinigų ateityje. Tuo atveju, kai pirminiam viešam siūlymui teikiamos anksčiau išleistos akcijos ir parduodantys akcininkai nerealizuoja savo dalies, likusių akcijų vertė mažėja.

Dalyvių vaidmuo

Siūlyme dalyvauja emitento vadovai, pagrindinis platinimo organizatorius (investicinis bankas ar finansų maklerio įmonė) ir, jei reikia, bendrovės teisiniai patarėjai, o taip pat pagrindinio platinimo organizatoriaus (ar jų sindikato) teisiniai patarėjai, audito įmonės, viešųjų ryšių įmonės ir reklamos agentūros.

Emitentas ir akcijas parduodantys akcininkai samdo pagrindinį platinimo organizatorių – tarpininką, kurio užduotis – užtikrinti akcinio kapitalo pritraukimą ir (arba) prekybą akcijomis. Jei siūlymas labai didelis, pagrindinis platinimo organizatorius gali sudaryti sindikatą iš kelių investicinių bankų, kurie pristatytų bendrovę investuotojams įvairiose rinkose arba leistų pasinaudoti jų patirtimi.

Bendrovės vadovai privalo suteikti pagrindiniam platinimo organizatoriui, auditoriams ir teisiniams patarėjams kuo išsamesnę informaciją apie bendrovę, kad jie galėtų parengti viešo akcijų platinimo prospektą ir kitą būtiną medžiagą. Bendrovės vadovai turi parengti ir įtikinamą reklaminį bendrovės pristatymą instituciniams investuotojams.

Teisinių patarėjų pareiga užtikrinti, kad viešas siūlymas būtų parengtas pagal įstatymus. Be to, jie bendrauja su vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijomis ir birža, kuriai pateikta emitento paraiška dėl akcijų įtraukimo į prekybos sąrašus, padeda rengti akcijų pardavimo dokumentus, konsultuoja sudarant emisijos platinimo sutartį su pagrindiniu platinimo organizatoriumi ir derantis dėl jos sąlygų.

Audito įmonė patikrina prospekte pateikiamus finansinės analizės ir finansinių ataskaitų duomenis. Viešųjų ryšių įmonė užtikrina, kad informaciją apie viešą akcijų siūlymą gautų visos masinės informacijos priemonės ir, jei reikia, organizuoja spaudos konferencijas.

Pirminio viešo siūlymo procesas

Pasirengimo etapas
Šiame etape pagrindinis platinimo organizatorius analizuoja bendrovės strategiją bei verslo planą ir visapusiškai įvertina akciją, t. y. nustato, kodėl investuotojas turėtų pirkti šios bendrovės akcijas. Šiame etape daugiausia laiko užima bendrovės teisinis, finansų ir verslo patikrinimas. Šių patikrinimų duomenys naudojami rengiant viešo akcijų siūlymo prospektą. Pasirengimo etape pagrindinis platinimo organizatorius, pasinaudodamas diskontuotų pinigų srautų analize ir panašių įmonių finansinių rodiklių palyginimu, nustato preliminarią akcijų vertę.

Po to įvertinamas tikėtinas profesionalių investuotojų susidomėjimas. Išankstinio pristatymo metu nustatomos galimos visapusiško bendrovės akcijų įvertinimo problemos. Akcijų kainos ribos paaiškėja išnagrinėjus profesionalių investuotojų atsiliepimus.

Visą tą laiką bendraujama su finansų rinkos priežiūros institucija (Lietuvos vertybinių popierių komisija) dėl pirminio viešo siūlymo registravimo ir su birža dėl akcijų kotiravimo. Taip pat rengiama rinkodaros kampanija. Paprastai pasirengimo etapas trunka 2–4 mėnesius, bet gali užsitęsti ir ilgiau.

Siūlymas
Pirminis viešas siūlymas įregistruojamas finansų rinkos priežiūros institucijoje (Lietuvos vertybinių popierių komisijoje) ir paskelbiamas. Paprastai iki viešo siūlymo paskelbimo nevyksta jokia vieša diskusija, nes dar nėra aišku, ar toks platinimas apskritai įvyks. Akcijų pasirašymui paprastai skiriamos 2 savaitės. Tuo pačiu metu bendrovės vadovai organizuoja išvažiuojamąją reklaminę kampaniją, pristatydami bendrovės strategiją, finansinę padėtį, konkurencinį pranašumą ir t. t.

Akcijų pasirašymo laikotarpio pabaigoje pagrindinis platinimo organizatorius surenka privačių investuotojų pageidavimus pirkti akcijų bei tikslinio siūlymo metu profesionalių investuotojų pateiktus pavedimus pirkti ir nustato bendrą paklausos lygį. Pagal bendrą paklausos lygį ir institucinių investuotojų siūlomą kainą bendrovė priima sprendimą, ar akcijų platinimas bus atviras, ar uždaras (jei tai nebuvo nuspręsta iš anksto) ir nustato akcijos kainą. Emitentas, akcijas parduodantys akcininkai ir pagrindinis platinimo organizatorius pasirašo emisijos organizavimo ir platinimo sutartį, pagal kurią pagrindinis platinimo organizatorius įsipareigoja sumokėti už vertybinius popierius, jei koks nors investuotojas atsiimtų savo pasiūlymą pirkti. Be to, priimamas sprendimas, ar bus taikoma perviršinio pasirašymo nuostata (angl. overallotment option/greenshoe). Ši nuostata reiškia, kad pagrindinis platinimo organizatorius, akcijas parduodantys akcininkai ir emitentas gali sudaryti sutartį, pagal kurią pagrindiniam platinimo organizatoriui suteikiama teisė išleisti daugiau akcijų negu buvo planuota (paprastai 10–15 proc. planuoto sandorio dydžio). Perviršinio pasirašymo nuostata gali būti taikoma, jei siūlymo paklausa viršija pasiūlą.

Per kitas 3–5 dienas akcijos pervedamos į investuotojų sąskaitas, o akcija įtraukiama į biržos prekybos sąrašus. Vertybinių popierių biržoje pradedama prekyba šiomis akcijomis.

Akcijos kainos formavimas viešo siūlymo metu

Prieš paskelbiant viešo siūlymo kainą emitentas ir pagrindinis platinimo organizatorius priima sprendimą dėl galutinės kainos ribų.

Taikant ,,Pasirašymo knygos“ metodą (angl. Bookbuilding method) akcijos kaina nustatoma atsižvelgiant į tai, kaip bendrovę vertina instituciniai investuotojai, t.y. kokią kainą jie yra pasirengę mokėti ir kokį akcijų kiekį ketina pirkti. Įvertinę šią informaciją (kainą ir kiekį), bendrą siūlymo paklausą ir investuotojų, ketinančių pirkti akcijas, kokybę (investavimo tikimybę ir jų patikimumą), emitentas ir pagrindinis emisijos organizatorius nustato kainą (aukciono kursą), už kurią visi investuotojai gali pirkti akcijas. ,,Pasirašymo knygos“ metodas – populiariausias metodas pasaulyje, nes nustatant akcijos kainą atsižvelgiama į investuotojų nuomonę, todėl sumažėja kainos svyravimo tikimybė pradėjus tiesioginę prekybą antrinėje rinkoje.

Akcijos kainą galima nustatyti ir taikant aukciono principą (angl. Auction-based price formation) – tokiu atveju akcijos kaina atitinka didžiausią aukcione pasiūlytą kainą (pvz. Google akcijų platinimo atveju).

Kainos formavimasis antrinėje rinkoje

Akcijos kainą tiesioginėje antrinėje rinkoje (maždaug 30 dienų po viešo siūlymo) labiausiai veikia viešo siūlymo paklausa ir atitinkamas pasirašymo lygis bei paklausos kokybė. Siūlymo kaina ir paskirstymas taip pat veikia akcijos kainos pokyčius – ar buvo pasirinkti vadinamieji kokybės investuotojai, ar spekuliacinės investavimo strategijos investuotojai. Jei akcijos kaina nukrinta žemiau siūlymo kainos ir vadovai nusprendžia stabilizuoti kainą, akcijos kainą veikia ir vadovų vykdomas pirkimas, siekiant stabilizuoti kainą.

Akcijų paskirstymas

Akcijų paskirstymas viešo siūlymo metu turi reikšmingą poveikį akcijų kainai tiesioginėje antrinėje rinkoje ir ilguoju laikotarpiu. Pasirinkti paskirstymo principai rodo, kaip vertybiniai popieriai bus paskirstyti investuotojams, jei būtų pasirašyta pirkti didesnį akcijų kiekį nei numatoma išleisti. Jei pasirašyta pirkti mažesnį akcijų kiekį nei numatoma išleisti, mažinama siūlymo apimtis arba siūlymas nutraukiamas.

Reikia stengtis, kad akcininkų bazė būtų kuo įvairesnė, t.y. sudaryta iš įvairių investuotojų tipų ir įvairių geografinių regionų. Jei siūlymas skirtas instituciniams investuotojams, taikomas atrankinis paskirstymo principas (angl. Selective allotment principle), kad kuo mažiau akcijų tektų spekuliuojantiems investuotojams, investuojantiems tik trumpam laikui, pasirenkant tuos, kurie jau įrodė ankstesnių emisijų metu investuojantys ilgam.

Jei viešas siūlymas skirtas privatiems investuotojams, taikomas žingsninis arba visiems vienodo proporcinio paskirstymo principas (angl. Gradual/Proportional allotment principle). Taip siekiama kuo plačiau išplatinti akcijas. Žingsninis metodas labiau tinka smulkiesiems investuotojams, o proporcinio paskirstymo principas labiau priimtinas didesnius pavedimus pateikusiems investuotojams.