Pagrindinis fundamentinės analizės tyrimo objektas yra pati įmonė. Tai reiškia, kad laukiama pasirodant, o po to studijuojamos įmonės ekonominės ataskaitos, rinkos situacija, valdymo organai ir potencialas, siekiant išsiaiškinti, kurios įmonės yra nepakankamai įvertintos rinkoje ar kurios auga netikėtai greitai.

Fundamentinė analizė ypač naudinga priimant ilgalaikio investavimo sprendimus. Atliekant techninę analizę įvertinamas trumpalaikis akcijų kainų svyravimas. Pagrindinis fundamentinės analizės tikslas – išsiaiškinti tikrąją akcijos vertę, taikant įvairius metodus. Labiausiai paplitę yra diskontuotų pinigų srautų metodas, santykinių rodiklių metodas ir įmonių lyginimo metodas. Du pastarieji yra glaudžiai susiję.

Fundamentinė analizė, visų pirma, yra išsami ir visapusiška vienos įmonės analizė. Norint surasti įdomią įmonę, taikomi du metodai: ,,iš apačios į viršų“ (angl. up-down approach) ir ,,iš viršaus į apačią“ (angl. bottom-up approach).

Tyrimas „iš viršaus į apačią“ pradedamas nuo įmonės aplinkos analizės. Jei analizuojama viso pasaulio rinka, visų pirma pasirenkamas didžiausią potencialą turintis regionas. Tada renkamos šalys bei ekonominiai sektoriai. Konkrečios įmonės analizė atliekama pabaigoje. Svarbiausia šio metodo pasirinkimo prielaida yra ta, kad įmonės veiklos rezultatai ir jos sėkmė labai priklauso nuo išorinės aplinkos veiksnių. Kita vertus, taikant metodą ,,iš apačios į viršų“ analizė pradedama nuo konkrečios įmonės.

Vertės akcijos ir augimo akcijos (angl. value stocks and growth stocks)

Augimo akcijos priklauso įmonėms, kurių pardavimų pajamos bei pelno augimas yra didesnis. Fundamentinės analizės požiūriu pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas augimo perspektyvų vertinimui, nes kai kurie santykiniai rodikliai gali rodyti, kad augančios įmonės yra per brangios.

Vertės akcijos priklauso įmonėms, kurių akcijos dėl tam tikrų priežasčių yra nepelnytai nuvertintos (palyginti su įmonės pajamomis, turtu ar mokamais dividendais). Vertinant vertės akcijas reikėtų daugiau dėmesio skirti įvairių santykinių rodiklių analizei.

Finansinės ataskaitos
Įmonės ekonominės veiklos ataskaita yra vienas iš svarbiausių informacijos šaltinių atliekant fundamentinę analizę, nes ji dažnai pradedama nuo finansinių ataskaitų analizės. Investuotojo požiūriu svarbiausias dalykas yra įmonės pelnas, nes iš grynojo pelno investuotojams mokami dividendai.

Oficiali Lietuvoje priimama Pelno (nuostolių) ataskaitos forma pateikiama Verslo apskaitos standartuose, parodyta antrame stulpelyje (2 variantas). Pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus galima pasirinkti bet kurią iš šių dviejų formų, todėl kai kurios Lietuvos įmonės naudoja ir pirmame stulpelyje (1 variantas) pateiktą formą. Estijoje galimi du Pelno (nuostolių) ataskaitos modeliai.

Pelno (nuostolių) ataskaita

1 Variantas 2 Variantas
Pardavimų pajamos Pardavimų pajamos
Verslo išlaidos (išskyrus nusidėvėjimą) Parduotų prekių sąnaudos
– įvairios prekės, žaliavos ir paslaugos Bendrasis pelnas
– darbo sąnaudos Verslo sąnaudos
-… – sąnaudos rinkodarai
Pelnas prieš palūkanas, mokesčius,nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) – bendrosios valdymo sąnaudos
Nusidėvėjimo išlaidos -…
Pelnas prieš palūkanas ir mokesčius (EBIT) Pelnas prieš palūkanas ir mokesčius (EBIT)
Finansinės sąnaudos ir pajamos Finansinės sąnaudos ir pajamos
Pelnas prieš mokesčius (EBT) Pelnas prieš mokesčius (EBT)
Pajamų mokesčio sąnaudos Pajamų mokesčio sąnaudos
Grynasis pelnas Grynasis pelnas

Analizę bei finansinės prognozės kūrimą galima pradėti nuo pardavimų pajamų. Svarbu sekti, kiek (procentais) padidėjo ar sumažėjo, palygti su praėjusiais metais, pardavimų pajamos. Vertinant ketvirčio rodiklius juos reikėtų lyginti su praėjusių metų to paties ketvirčio rodikliais, kad būtų įvertinti ir sezoniniai svyravimai. Kitas analizės žingsnis yra ištirti sąnaudas, pagal tai, kaip jos buvo paskirstytos skirtingose Pelno (nuostolio) ataskaitos eilutėse (1 variantas lyginamas su 2 variantu). Čia įdomu pasižiūrėti, ar ir kiek sąnaudos padidėjo palyginti su praėjusiais metais (pardavimų pajamų rodiklis), arba kaip įmonės efektyvumas padėjo sumažinti sąnaudų santykį pardavimų pajamų atžvilgiu. Toliau nagrinėjama pelno prieš sumokant palūkanas ir mokesčius (EBIT) eilutė. Padalinę pelną prieš sumokant palūkanas ir mokesčius iš pardavimų pajamų gauname ribinių pelno prieš palūkanas ir mokesčius rodiklį, kuris parodo, kiek (procentais) įmonei lieka pinigų, atėmus tiesiogines prekių ir paslaugų pardavimo sąnaudas. Tokiu pačiu būdu apskaičiuojami ir ribiniai bendrojo pelno; pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA); pelno prieš mokesčius (EBT) bei grynojo pelno rodikliai. Šie rodikliai yra labai svarbūs juos lyginant su ankstesniais periodais bei konkurentais. Svarbūs klausimai yra, ar įmonės veikla tapo efektyvesnė ir ar įmonė gali uždirbti didesnį pelną nei jos konkurentai.

Iš pardavimų pajamų atėmę visas sąnaudas gauname grynąjį pelną. Svarbu suprasti, kad grynojo pelno kokybė yra tokia pat svarbi, kaip ir jo dydis. Jei nepasikartojančios pajamos ar sąnaudos buvo labai svarbios formuojant grynąjį pelną, jas galima atmesti, kad analizė būtų tikslesnė.

Įmonės balanse lyginamas įmonės turtas su įsipareigojimais. Svarbu atkreipti dėmesį į kai kuriuos rodiklius. Visų pirma, į įmonės trumpalaikį turtą (t.y. likvidžiausią turtą). Čia pavojaus signalais gali būti ir kaupiamos prekių atsargos (akivaizdu, kad įmonė negali pakankamai efektyviai parduoti savo prekių), ir didėjančios pirkėjų pretenzijos (didėjantis skolininkų skaičius). Pirmas žvilgsnis į įsipareigojimų dalį turėtų atsakyti į klausimus apie įmonės finansavimą.

Be Pelno (nuostolių) ataskaitos bei balanso, reikėtų atkreipti dėmesį ir į pinigų srautų ataskaitą. Tai ypač svarbu nagrinėjant įmones, kurios moka didelius dividendus, nes nuolatinis pinigų srautas investuotojams turi ypatingą vertę. Taip pat svarbu prognozuoti įmonės ateities perspektyvas.

Įmonės kainų lygis

Finansinių ataskaitų analizė ir perspektyvos rodo, ar įmonė stipri. Labai svarbu atskirti gerą įmonę nuo geros investavimo idėjos. Rinka dažniausiai atpažįsta geras įmones, todėl jų akcijos brangios, uždirbti iš jų sunku.

Toliau aprašomi metodai padeda spręsti, ar įmonės akcijų kaina yra nuvertinta, pervertinta, ar šių akcijų kaina yra teisinga.

Santykiniai rodikliai
Akcijos kainos ir pelno akcijai santykis, arba P/E santykis (angl. price earnings ratio), yra dažniausiai naudojamas santykinis rodiklis. Skaičiuojama ir eilė kitų rodiklių, kurie vienokiu ar kitokiu būdu susieja įmonės veiklos rezultatus su jos rinkos verte. Pasitelkus istorinius finansinius duomenis bei ateities prognozes galima apskaičiuoti didžiąją dalį santykinių rodiklių. Rodikliai, skaičiuojami pasitelkiant tik istorinius duomenis, suteikia sąlyginai mažiau informacijos. Tačiau rodiklių, skaičiuojamų pasitelkus ateities prognozių finansinius indikatorius, patikimumas tiesiogiai priklauso nuo prognozių kokybės.

P/E
Kaip jau minėta, P/E rodiklis yra populiariausias, nes jį lengva apskaičiuoti ir gaunama daug vertingos informacijos. P/E rodiklis susieja akcijų kainą su įmonės pajamomis ir gali būti išreiškiamas tokia formule:

  • P/E = kaina/ vienai akcijai tenkantis pelnas
  • Vienai akcijai tenkantis pelnas = įmonės grynasis pelnas/akcijų skaičius
  • Pavyzdžiui:
    Kaina = 26 eurai
    Pelnas = 30 milijonų eurų
    Akcijų skaičius = 15 milijonų
    Vienai akcijai tenkantis pelnas = 30 / 15 = 2 eurai
    P/E = 26/2 = 13

Kaip suprasti, ar įmonės akcijos yra nuvertintos ar pervertintos? Tai galima pamatyti palyginus P/E santykį su įmonės pelno augimo tempu. Kai greitai augančios įmonės P/E santykis yra žemas, tai gali reikšti, kad įmonės kainų lygis yra palankus. P/E rodiklis taip pat padeda palyginti skirtingų įmonių kainų lygius.

PEG santykinis rodiklis (angl. price/earnings to growth ratio)
PEG santykinis rodiklis turi ir P/E, ir pelno augimo rodiklio elementų:

  • PEG = P/E/pelno augimo rodiklis (%)
  • Pavyzdžiui:
    P/E = 15
    Prognozuojamas pelno augimas = 15%
    PEG = 15/15 = 1

Kai PEG rodiklio reikšmė yra mažesnė už 1, tai įmonės kainos lygis laikomas palankiu. Kai ši reikšmė yra didesnė už 1, įmonės akcijos laikomos pervertintomis.

Dividendų pajamingumas
Vertinant labiau išsivysčiusias įmones naudojami kiti, labiau tinkami, rodikliai. Vienas iš jų yra dividendų pajamingumas:

  • Dividendų pajamingumas = akcijai tenkantys dividendai/ akcijos kainos
  • Pavyzdžiui:
    Akcijai tenkantys dividendai = 2 eurai
    Akcijos kaina = 50 eurų
    Dividendų pajamingumas = 2/50 = 4,0%

Augančių įmonių dividendų pelningumas (jei jos apskritai moka dividendus) dažniausiai yra 0–2%. Stabilesnių ir labiau išvystytų įmonių šis rodiklis gali būti iki 10%. Šiuo atveju mes vertiname tik dividendus mokančias įmones, kurių akcijas investuotojai perka būtent dėl gaunamų dividendų, o ne tikėdamiesi naudos iš padidėjusios akcijų kainos.