Įvadas
Techninė analizė leidžia numatyti būsimus akcijos kainos pokyčius pagal kainos kitimą praeityje. Šį metodą galima taikyti analizuojant visas finansinio turto rūšis, kai norima numatyti jo kainos pokyčius, bet čia mes aptarsime tik akcijas. Akcijos kaina, apyvarta (t.y. akcijų kiekis, pereinantis iš vieno investuotojo kitam) ir analizei pasirinktas laikotarpis yra svarbiausi techninės analizės dalykai. Panaudodami šiuos kintamuosius sudarome tam tikro laikotarpio akcijų kainos ir apyvartos kitimo grafiką, kuriuo gali pasiremti investuotojas, priimdamas sprendimą pirkti ar parduoti vertybinius popierius.

Sprendimą investuoti lemia ir akcijų kaina, ir (arba) apyvartos bei jos pokyčių rodikliai. Šie rodikliai padeda investuotojui pastebėti nuotaikas rinkoje ir numatyti galimus akcijos kainos pokyčius ateityje.

Techninė analizė suteikia visiems vienodas galimybes. Jei investuotojas naudojasi fundamentine analize, jo sėkmė priklauso nuo to, kiek informacijos jis ar ji gali gauti. Bet visada yra kažkas, kas turi daugiau informacijos negu kiti. Kita vertus, jei naudojatės techninės analizės duomenimis, sudarytas grafikas yra vienodai prieinamas visiems, todėl jūsų sėkmė priklauso tik nuo to, ar sugebate tą informaciją suprasti.

Trys dažniausiai naudojami grafikų tipai

Linijinis grafikas (angl. line chart) parodo akcijos kainos kitimą kaip liniją. Kiekviena uždarymo kaina pažymima tašku, kurie paskui sujungiami į vieną liniją. Toks grafikas naudojamas retai, nes jis suteikia mažai informacijos apie kainos pokyčius per visą dieną ir jų svyravimo amplitudę. Tačiau linijinis grafikas puikiai tinka, kai reikia palyginti kelių akcijų kainos pokyčius (palyginti dviejų skirtingų akcijų kainų kitimą), nes svarbu pasižiūrėti, kaip keitėsi skirtingų vertybinių popierių kaina per tam tikrą laiką vienas kito atžvilgiu.

Brūkšninis grafikas (angl. bar chart) rodo kiekvienos dienos akcijų prekybos kitimą. Kiekvienas prekybos tarpsnis žymimas vertikaliu brūkšniu, kurio viršuje pažymima didžiausia to laikotarpio kaina, o apačioje – mažiausia. Paprastai kiekvienas brūkšnys atitinka vieną dieną (nors gali žymėti vienerius metus, mėnesį, savaitę, valandą ar minutę). Kiekvieno brūkšnio kairėje ir dešinėje yra trumpas horizontalus brūkšnelis: kairysis rodo akcijos atidarymo kainą, o dešinysis – uždarymo kainą.

Japoniškų žvakių grafikas (angl. candle chart) pateikia tokią pačią informaciją, kaip ir brūkšninis grafikas, bet vizualiai jį lengviau skaityti. Tarp atidarymo ir uždarymo kainos susidaro stačiakampis, kuris vadinamas žvake. Jei akcijos uždarymo kaina yra didesnė už jos atidarymo kainą, o tai reiškia, kad akcijos kaina per dieną pakilo, žvakė yra tuščia. Jei uždarymo kaina yra mažesnė už atidarymo kainą, t. y. akcijos kaina nukrito, žvakė nuspalvinama.

Grafikas 1: Linijinis grafikas, brūkšninis grafikas, Japoniškų žvakių grafikas

Linijinis grafikas    

Brūkšninis grafikas

Japoniškų žvakių grafikas

Modeliai

Rinkos judėjimo kryptis (tendencija)
Pokyčiai biržoje dažnai parodomi kaip tam tikra rinkos judėjimo kryptis, t. y. rinka gali būti kylanti, krintanti ar pastovi, kai pastebimas tik įprastas (šoninis) kainų svyravimas. Techninėje analizėje rinkos kitimo tendencija yra modelis, kurį lengviausia atpažinti. Judėjimo tendencija parodoma linija, jungiančia bent du taškus akcijos grafike, bet nekertančia kainos linijos. Rinkos tendencija gali būti kylanti ar krintanti. Grafikuose, kuriuose rinkos tendencija yra kylanti, tendencijos linija brėžiama žemiau akcijos kainos ir susiliečia su ja žemiausiuose taškuose, kurie yra aukščiau už ankstesnius žemiausius taškus (žr. 2 pav.). Grafikuose, kuriuose rinkos tendencija yra krintanti, tendencijos linija brėžiama virš akcijos kainos ir susiliečia su ja aukščiausiuose taškuose, kurie žemėja vienas kito atžvilgiu.

Grafikas 2 : Rinkos judėjimo kryptis nurodantis grafikas

Tendencijos stiprumą rodo jos trukmė ir kiek kartų tendencijos linija susiliečia su akcijos kainos linija: kuo daugiau kartų akcijos kaina ,,atšoko“ nuo tendencijos linijos, tuo tendencija stipresnė. Kitas būdas tendencijos stiprumui įvertinti – pasižiūrėti, kokiu kampu keičiasi tendencijos linija, o būtent, kuo statesnė kampo linija, tuo silpnesnė tendencija. Kai akcijos kainos linija slenka išilgai nekintančios (pastovios) tendencijos linijos, laikoma, kad tendencija yra santykinai stipri. 2 pav. parodytas pavyzdys, kai tendencija pradeda keistis smarkiau, o akcijos kaina pradeda kilti.

Stebint rinkos tendencijas svarbu stebėti tinkamą laikotarpį. Nors ilgalaikė tendencija (pvz., metų ar ilgiau) nukreipta žemyn, tarpinė tendencija (nuo trijų mėnesių iki metų) gali būti kylanti, o trumpalaikė tendencija (nuo kelių dienų iki trijų mėnesių) vėlgi krintanti. Nurodyti laikotarpiai nėra nustatyti kokiomis nors taisyklėmis.

Kodėl ieškoti akcijų, kurios atsiduria vienos ar kitos tendencijos linijoje, ir kodėl reikėtų stebėti rinkos tendenciją? Paprastai biržoje nėra prasmės daryti kažką, kas neatitiktų tendencijos (t.y. „prieš tendenciją“). Pavyzdžiui, jei didieji indeksai pradeda ristis žemyn, neprotinga tikėtis, kad bus kilimas ir pirkti daugiau akcijų.

Naudingiausia akcijas pirkti laikantis kuo arčiau tendencijos linijos (ar sudaryti pardavimo skolintais vertybiniais popieriais sandorį (angl. sell short), jei tendencijos linija krintanti), pavyzdžiui, akcijos kainai „atšokus“ nuo tendencijos – tai rodytų tendencijos tvarumą, o tada elgtis pagal tendenciją. Techninėje analizėje įdomus dalykas yra lūžis – kuo statesnis judėjimas priešinga tendencijai kryptimi, iš kurio investuotojai siekia pasipelnyti.

Palaikymas ir pasipriešinimas
Akcijos kainos judėjimas priklauso nuo paklausos ir pasiūlos santykio: jei paklausa viršija pasiūlą, akcijos kaina didėja, ir atvirkščiai. Palaikymas ir pasipriešinimas yra toks akcijos kainos lygis, kurį pasiekus akcijos paklausos ir pasiūlos santykis ,,apsiverčia“. Jei, pavyzdžiui, akcijos kainai kylant pasiekiamas toks kainos lygis, nuo kurio ji keletą kartų pakeičia kryptį, šis kainos lygis vadinamas pasipriešinimu. Pasipriešinimu laikoma ir kaina, kurią dauguma investuotojų laiko per didele, arba kai naujausi kainos pokyčiai laikomi per daug rizikingais, todėl akcijos parduodamos pasiimant pelną. Pasipriešinimu galima laikyti ir kainos apvalinimą iki dešimties, dvidešimties ar šimto.

Palaikymas yra toks kainos lygis, kuris, smarkiai išaugus paklausai, neleidžia akcijos kainai kristi arba ,,stumia“ kainą aukštyn. Tai gali būti psichologinė kaina arba situacija, kai tam tikros įmonės akciją investuotojai iš esmės vertina teigiamai pagal fundamentinės analizės duomenis ir tikėdami, kad jos akcijos kaina pakils ateityje, nusprendžia pradėti pirkti.

Ir pasipriešinimo, ir palaikymo atveju labai svarbu atidžiai stebėti apyvartą tuo momentu, kai nukrypstama nuo atitinkamo lygio – kuo didesnė apyvarta, tuo svarbesnis atitinkamas lygis, tuo labiau jį stebi investuotojai. Nukrypimų (atšokimų) skaičius ir laikotarpis taip pat yra svarbūs, kitaip tariant, kuo ilgiau išsilaiko palaikymas ir pasipriešinimas ir kuo daugiau buvo bandymų nuo jų nukrypti, tuo stipresnis atitinkamos kainos lygis.

Grafikas 3: Pasipriešinimą demonstruojantis grafikas


Techninio modelio pasirinkimas

  •  Galvos ir pečių modelis (angl. Head and Shoulders) (4 pav.) – signalas apie tendencijos pasikeitimą. Visą modelį sudaro trys dalys: vienas didelis pakilimas viduryje žymi ,,galvą“, o du mažesnieji iš šonų – ,,pečius“. Žemiausi visų trijų viršūnių taškai sujungiami kaklo linija. Svarbu žinoti, kad arčiau viršūnių apyvarta yra didesnė už vidutinę. Jei įvyksta atvirkščias prasiveržimas (angl. upside down), sakoma, kad formuojasi ,,atvirkštinis galvos ir pečių“ modelis. Be to, jis rodo, kad tendencija keičiasi. O kadangi šis pokytis įvyksta tendencijos linijai krintant, tai rodo, kad tendencijos linija pradės kilti. Tokiu atveju jungiant atsigavimo taškus susiformuoja ,,galva ir pečiai“.

Grafikas 4: Galvos ir pečių modelis

  • Puodelis su ąsele (angl. Cup with handle) (žr. 5 pav.) – per ilgesnį laiką grafike susiformuoja dubenėlį ar puodelį primenantis kainos modelis, o greta jo – dar vienas „u“ formos modelis, vadinamas ,,rankenėle/ąsele“. Puodelio ir ąselės viršutinius taškus galima sujungti tiesia horizontalia linija, žyminčia viršutinę puodelio dalį. Šis modelis signalizuoja, kad akcijos kaina didės – jei kaina persilaužia per viršutinį puodelio kraštą, didelė tikimybė, kad akcijos kaina ir toliau didės. Svarbu žiūrėti, kad, kai kaina susiliečia su viršutine linija, o vėliau persilaužia per ją, apyvarta būtų kuo didesnė.

Grafikas 5: Puodelis su ąsele

 

  • Trikampis (angl. triangle) (žr. 6 pav.) – investuotojai nėra visiškai tikri, kokia kryptimi keisis akcijos kaina. Akcijos kaina laikosi tam tikrame lygyje, tačiau reikia tikėtis pasipriešinimo arba palaikymo, o juos abu nubrėžiant grafike susiformuoja trikampis, kurio viršūnės link juda kaina. Kai akcijos kaina pasiekia viršūnę, įvyksta staigus lūžis. Jei lūžis įvyksta viršutinėje linijoje, modelis rodo, kad akcijos kaina kils, jei apatinėje linijoje – numatomas kritimas.

Grafikas 6: Trikampis

 

Rodikliai
Neprotinga naudoti per daug atsitiktinai pasirinktų rodiklių. Kita vertus, vienu rodikliu taip pat negalima pasikliauti.

Slankusis vidurkis (angl. Moving Average) apskaičiuojamas padalijant tam tikro pasirinkto laikotarpio (dienos, savaitės, mėnesio) akcijos kainas iš to laikotarpio periodų skaičiaus. Gauti vidurkiai grafike sujungiami į vieną liniją. Slankiojo vidurkio rodiklis padeda nustatyti ilgalaikę kainos kitimo tendenciją, lygindamas einamąsias kainas su slankiojo vidurkio linija. Kuo trumpesnio laikotarpio vidurkis skaičiuojamas, tuo tiksliau atspindima kainos kitimo tendencija, ir atvirkščiai. Vidurkio linija „slenka“, nes stebimos dienos kiekvieną dieną keičiasi, t. y. pirmoji diena grafike išnyksta, o grafiko gale ją pakeičia nauja diena – paskutinė uždarymo kaina. Dažniausiai naudojamas Paprastojo slankančiojo vidurkio (angl. Simple Moving Average) rodiklis. Jį skaičiuojant kiekvienos dienos vidurkiui suteikiamas vienodas svoris.

Grafikas 7: Slankusis vidurkis

Taikant eksponentinio slankiojo vidurkio (angl. Exponent Moving Average) rodiklį labiau atsižvelgiama į paskutiniąsias kainas, o ne į ankstesnes, tai leidžia greičiau reaguoti į akcijos kainos pokyčius. Siekiant nustatyti ilgalaikę vidutinę rinkos kryptį/tendenciją, dažniausiai naudojamas 50 dienų ir 200 dienų eksponentinis slankusis vidurkis. Slankieji vidurkiai dažnai veikia kaip pasipriešinimas ir palaikymas (7 pav.). Be to, makleriai stebi įvairių laikotarpių slankiųjų vidurkių susikirtimą: kai greitesnio (trumpesnio) laikotarpio vidurkiai susikerta virš lėtesnio (ilgesnio) laikotarpio vidurkio – signalas teigiamas (rodo, kad rinka kyla) , o jei atvirkščiai – signalas neigiamas (rodo, kad rinka krenta).

Santykinio atsparumo koeficientas (angl. Relative Strength Index – RSI) lygina vidutinio pelno ir nuostolio dydį. Šio koeficiento ribos – nuo 0 iki 100. Santykinio atsparumo koeficientas rodo, ar akcijos paklausa labai didelė (pirkimas išpūstas/ akcija pervirtinta; RSI artėja prie 70), ar jos paklausa labai maža (pardavimas išpūstas/ akcija įvertinta nepakankamai; RSI artėja prie 30). Jei RSI lūžta žemiau 70 punktų ribos, laikoma, kad tai – signalas pirkti, o jei akcija lūžta virš 30 – signalas parduoti. Tačiau jokio investicinio sprendimo nereikėtų priimti remiantis vien tik šio koeficiento vertėmis, nes jis gali būti apgaulingas, o netipinis laikotarpis ilgas.

Grafikas 8: Santykinio atsparumo koeficientas