Pirmoji birža Lietuvoje veikė Klaipėdoje nuo 1775 iki 1945 metų. Joje buvo prekiaujama eksporto prekėmis: mediena, linais, grūdais. 1923–1940 m. greta Lietuvos banko savo veiklą pradėjo Valiutų ir vertybinių popierių birža, kurioje buvo prekiaujama užsienio valiutomis bei vyriausybės vertybiniais popieriais. Vilniuje 1926–1936 m. taip pat veikė vertybinių popierių birža. Pokario metais Lietuvos vertybinių popierių rinka merdėjo.

Atkūrus nepriklausomybę 1990 metais ir pradėjus vykdyti masinę privatizaciją, apie 500 tūkstančių Lietuvos gyventojų tapo beveik 2000 akcinių bendrovių akcininkais. Taip atsirado poreikis kurti efektyvią vertybinių popierių rinkos infrastruktūrą, leidžiančią sudaryti sandorius vertybiniais popieriais. 1992 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Vyriausybės sprendimu buvo įsteigta Nacionalinė vertybinių popierių birža. Pirmoji biržos prekybos sesija įvyko 1993 m. rugsėjo 14 dieną. Jos metu prekybos sąraše buvo 19 bendrovių vertybiniai popieriai. Biržos prekyboje dalyvavo 19 fi nansų maklerio įmonių, buvo parduotos 368 akcijos, o bendra apyvarta sudarė tik 1630,50 Lt.

2004 m. gegužės mėn. Nacionalinė vertybinių popierių birža buvo privatizuota, kai tuo metu didžiausia Šiaurės Europos vertybinių popierių biržos operatorė OMX nusipirko 44,3 proc. jos akcijų. Pavadinimas AB „Nacionalinė vertybinių popierių birža“ buvo pakeistas į AB „Vilniaus vertybinių popierių birža“.

2008 m. vasarį OMX susijungus su JAV birža NASDAQ Stock Market, Vilniaus vertybinių popierių birža įsitraukė į pasaulinę biržų grupę NASDAQ OMX Group, o 2009 m. sausį pakeitė savo pavadinimą į AB „NASDAQ OMX Vilnius“. Ši grupė Skandinavijoje ir Baltijos šalyse taip pat valdo Stokholmo, Kopenhagos, Helsinkio, Islandijos, Talino ir Rygos biržas bei Islandijos, Estijos ir Latvijos vertybinių popierių depozitoriumus.