Investavimas ir taupymas

Investavimą galima interpretuoti įvairiai. Vienas iš apibrėžimų galėtų būti toks, kad investavimas yra aktyvus pinigų panaudojimas, kurio metu pinigai uždirba pinigus arba, kitais žodžiais tariant, pinigai dirba jums.

Tačiau reikėtų nepamiršti, kad investavimas ir taupymas skiriasi. Pirmiausia, jie skiriasi tuo, kad taupymas yra pasyvus, taupančiojo tikslas – tik išsaugoti savo pinigus, o investuotojas sutinka prisiimti didesnę riziką, kad uždirbtų daugiau pinigų. Į banko sąskaitą padėti pinigai negausina taupančiojo turto, kita vertus, įmonės akcijų, obligacijų, fondų vienetų ar nekilnojamojo turto įsigijęs investuotojas didina savo nuosavybę. Tad trys dalykai, kurie geriausiai apibūdina investavimą yra rizika, galimybė didinti savo turto vertę ir įsigyjama nuosavybė.

Norėdami išlaikyti ar pagerinti savo gyvenimo lygį ir kokybę, turite nuolat investuoti bent 10% savo pajamų. Galima investuoti mažas sumas kiekvieną mėnesį arba tam tikrą laiką pinigus taupyti ir paskui iš karto visus investuoti. Trečioji alternatyva yra patikėti savo investicijų portfelį profesionaliems portfelių valdytojams.

Koks aš esu investuotojas?

Prieš pradėdami investuoti, atsakykite sau į keletą klausimų:
1. Kiek aš galiu investuoti, pagal mano finansinę situaciją?
Iš savo pajamų atimkite visus įsipareigojimus: išlaidas būstui, automobiliui ir kt. Gauta suma yra jūsų finansinis turtas, kurį galite aktyviai investuoti. Investuokite tik tam tikrą dalį pajamų kiekvieną mėnesį, jei šiuo metu jis yra nedidelis.

2. Kokios trukmės turėtų būti mano investicijos?
Pagalvokite, ar investuoto kapitalo jums reikės jau per ateinančius keletą metų, ar jūs investuojate ilgesniam, pavyzdžiui, 3 – 5 metų laikotarpiui. Norint, kad būtų pasiekti geriausi rezultatai investuoti reikėtų bent 7 – 10 metų. Investuoti pinigai yra sutaupytos lėšos apmokėti jūsų vaikų universitetiniam išsilavinimui, išlaidoms, išėjus į pensiją, didesniems pirkiniams ir pan.

3. Kokia turėtų būti mano investicijų rizika?
Kiek jūs tikitės uždirbti ir kiek esate pasirengę prarasti? Ar rinktumėtės didelės rizikos investicijų portfelį, ar jums priimtinesnė diversifikuota rizika? Pasirinkdami rizikos lygį, būtinai pagalvokite apie investavimo laikotarpį.

4. Koks turėtų būti portfelio likvidumas?
Tai priklauso nuo to, ar turimus vertybinius popierius jūs norėsite parduoti per savaitę, mėnesį, o gal įsigysite finansinių priemonių, kurių negalėsite iškeisti į pinigus anksčiau nei po 7 – 9 metų.

5. Kiek laiko aš turėčiau skirti savo investicijoms?
Ar jums įdomu rinktis ir stebėti savo investavimo objektus, ar mieliau leistumėt kažkam kitam tai daryti už jus?

Rizika ir pelnas eina kartu
Nėra garantijos, kad investuotojas gaus pelno iš savo investicijų ir visuomet lieka tikimybė prarasti pinigus. Tačiau labai atsargių investicijų uždarbį gali „suvalgyti“ infliacija ir mažėjanti perkamoji galia.

Didelė rizika, didelė tikėtina grąža
Rizikos fondas
Privataus kapitalo fondas (dažniausiai investuojama į nelistinguojamas įmones)
Nekilnojamojo turto fondas
Akcijų fondas
Mišrus fondas (investuoja akcijų ir obligacijų rinkose)
Obligacijų fondas
Pinigų rinkos fondas
Indėlis banke
Maža rizika, maža tikėtina grąža

Konservatyvaus ar atsargaus investuotojo tikslas – išsaugoti turimą turtą ir patiriant tik nedidelę riziką gauti vidutinę grąžą. Šių investuotojų portfelis dažniausiai susideda iš pinigų rinkos fondų, indėlių banke, obligacijų, obligacijų fondų, kapitalu garantuotų indėlių. Tokioms investicijoms kyla pavojus, kad infliacija „suvalgys“ pradines investicijas, todėl mažės jūsų perkamoji galia.

Vidutinę riziką prisiimantis investuotojas nenori prarasti pradinių investicijų, bet supranta, kad norėdamas didesnės grąžos turi sutikti su didesne rizika. Paprastai jo portfelis sudaromas iš įvairių – didesnės ir mažesnės rizikos – vertybinių popierių, be to, nei viena investicijų rūšis nėra pagrindinė.

Agresyvus, linkęs rizikuoti investuotojas nori gauti didžiausią įmanomą grąžą nepriklausomai nuo investuotos sumos. Šie investuotojai nebijo jokių rinkos svyravimų, nei į viršų, nei į apačią. Be akcijų fondų, nekilnojamojo turto fondų ir indeksų fondų savo portfelyje jie turi atskirų įmonių akcijų, pasirinkimo sandorių, ateities sandorių bei didelio pajamingumo obligacijų. Portfelį neprivaloma diversifikuoti – net ir vienos rūšies investicijos gali sudaryti didžiąją jo dalį. Rizika tikrai didelė, nes yra ne tik didelio pelno, bet ir nuostolio tikimybė. Patyrus nuostolį, atsigauti gali būti sunku, todėl investuoti reikėtų ilgesniam laikui.

Investicijų terminas
Reikėtų išsiaiškinti, kada investuotojas nori atsiimti investicijų grąžą. Didelės rizikos investicijos yra labiau tinkamos jauniems žmonėms, kurie yra pasiruošę investuoti bent penkeriems metams. Investuotojas turėtų rinktis mažos rizikos pastovią grąžą garantuojančius vertybinius popierius, jei investuotojas planuoja nebedirbti ir leisti uždirbtus pinigus.

Diversifikavimas
Investicijas reikėtų diversifikuoti pagal įmones, ūkio sektorius ir regionus. Tokiu būdu blogos naujienos viename ūkio sektoriuje ar įmonėje neturės tokio skausmingo poveikio viso portfelio pajamingumui. Lengviausias būdas tai padaryti yra investuoti į investicinius fondus.

Ar turėtumėte investuoti patys ar pasikliauti profesionalais?
Savo portfelį sudaryti galite patys. Pradedantiesiems patariama pradėti nuo mažesnių sumų, investuoti į diversifikuotus fondus, o įgavus šiek tiek patirties pradėti investuoti į akcijas ir kitus aukštesnės rizikos vertybinius popierius.

Profesionalus patarėjas tai gali padaryti už jus, jei patys neturite pakankamai žinių, patirites ar laiko daryti. Informacija galima gauti iš verslo laikraščių (pvz. www.vz.lt), NASDAQ OMX Baltijos vertybinių popierių biržų internetiniame tinklalapyje, bei vietinių finansinės priežiūros institucijų (pvz. LR Vertybinių popierių komisija).

Investuokite į pensijų fondą
Norėdami užsitikrinti didesnes pajamas tam laikui, kai jau nebedirbsite, galite dalyvauti pensijų draudimo programose, t. y. investuoti į II pakopos pensijų fondus. Jums būtų geriau investuoti į rizikingesnį fondą, jei į pensiją žadate išeiti po daugiau nei 10 metų, kurį galite pakeisti konservatyvesniu artėjant pensijai savanoriškai. Investavę į papildomą pensijų fondą (III pakopos pensijų fondas), galite pasinaudoti mokesčių lengvatomis.

INVESTAVIMAS Į FONDUS

Kas yra investicinis fondas?
Investicinis fondas – tai daugelio investuotojų bendro turto valdymas. Investicinius sprendimus priima fondo valdytojas (valdymo įmonė), kuris investuoja sukauptas investuotojų lėšas į akcijas, obligacijas ir kitas finansines priemones.  Valdymo įmonė turi gauti Lietuvos Respublikos Vertybinių Popierių Komisijos licenciją užsiimti fondų valdymo veikla. Priežiūros instsitucijos prižiūri valdymo įmonių darbą, kad apsaugotų visų investuotojų interesus ir užtikrintų valdymo įmonės veiklos.

Kiekvienam investuotojui tenkanti fondo dalis išreiškiama fondo vertybiniais popieriais, vadinamaisiais investiciniais vienetais. Visų fondo investuotojų investicinio vieneto vertė yra vienoda. Ji atitinka to fondo grynąją aktyvų vertę, t. y. visų to fondo investicijų rinkos vertę konkrečią dieną atėmus fondo įsipareigojimus, padalintą iš fondo vienetų skaičiaus. Fondo pelnas ar nuostolis paskirstomas proporcingai visiems investuotojams. Investicinio vieneto grynoji vertė didėja, jei už investicijas išmokami dividendai ar palūkanos, nes jie taip pat yra įtraukiami į fondo turtą. Fondas gali išmokėti palūkanas ar kitas išmokas, tačiau Lietuvos fonduose tokia praktika netaikoma.

Investicinio fondo privalumai
Investiciniai fondai skirti tiems, kurie turi mažai laiko, patirties ir žinių, kad sektų rinkos, į kurią fondas investuoja, naujienas. Septyni dalykai, dėl kurių investuoti į investicinį fondą yra patraukliau, negu investuoti į kokias nors finansines priemones tiesiogiai, yra šie:
– Profesionalus valdymas
– Diversifikavimas ir prieinamumas : investiciniame fonde vertybinių popierių įvairovė yra daug didesnė. Nors smulkusis investuotojas ir būtų neblogai susipažinęs su vietos rinka,  investuoti užsienio rinkose daug sudėtingiau.
– Masto efektas: didesnis kiekis leidžia investuoti mažesnėmis sąnaudomis.
 Likvidumas: investicinių fondų grynoji aktyvų vertė skaičiuojama kiekvieną dieną ir kasdien investuotojai gali pirkti ar parduoti investicinius vienetus, kaip tai numato fondo taisyklės. Jei investuotojas investuotų tiesiogiai į akcijas ar obligacijas, norėdamas parduoti mažiau likvidžius vertybinius popierius jis užtruktų ilgiau.
– Pajamų mokestis: Lietuvoje fiziniai asmenys turi mokėti pajamų mokestį už parduodamus vertybinius popierius, jei jie nebuvo išlaikyti metus. Investuojant į investicinius fondus atsiranda galimybė keisti investavimo kryptį neparduodant fondo vienetų ir tokiu būdu nemokant pajamų mokesčio.
– Patogumas ir platus pasirinkimas: Galima pasirinkti įvairių regionų, įvairių investavimo būdų bei rizikos fondus, kuriuos valdo Lietuvos ar užsienio valdymo įmonės. Fondų vienetus lengva pirkti ir parduoti bankuose ar pasinaudojant internetine bankininkyste.
– Priežiūra : Jei investicinio fondo priežiūrą atlieka vietinė finansų priežiūros institucija, rizikos lygis yra kontroliuojamas. Be to, investavimo strategijos, tikslai ir mokesčiai, kaip ir tokių fondų finansinės ataskaitos, yra viešai skelbiami.

Paprastam investuotojui – atvirasis investicinis fondas
Investiciniai fondai gali būti skirstomi į dvi grupes – atviruosius ir uždaruosius. Atviraisiais vadinami fondai, kurių vienetais prekiaujama viešai, jų gali įsigyti platus investuotojų ratas, o uždarųjų fondų vienetų bet kuris investuotojas įsigyti negali.
Paprastam investuotojui dar svarbiau, ar fondas išperka investicinius vienetus, ar ne. Visi dienraščio „Verslo žinios“ skelbiamų fondų yra atvirieji investiciniai fondai, į kuriuos galima nuolat investuoti ar, investuotojui pageidaujant, parduoti fondo vienetus už kainą, lygią fondo vieneto grynajai vertei.
Uždarieji fondai, priešingai, retai išleidžia ar išperka vienetus arba tai daro tik likviduojant fondą. Uždarieji investiciniai fondai dažnai įtraukiami vertybinių popierių biržos prekybos sąrašą, kad būtų likvidesni. Jų  vienetais arba akcijomis prekiaujama panašiai kaip paprastosiomis akcijomis.

Portfelio diversifikavimas
Europos Sąjungoje fondams taikomi labai griežti diversifikavimo reikalavimai ir vienodos procedūros. Pavyzdžiui, draužiama investuoti daugiau kaip 10% fondo turto į vienos rūšies vertybinius popierius. Be to, negalima įsigyti 5% vieno emitento vertybinių popierių, jei tokios investicijos kartu paėmus sudarytų daugiau kaip 40% fondo vertės (5/40 taisyklė).Fondų naudojimasis išvestinėmis priemonėmis, skolintais vertybiniais popieriais ir investicijos į nelistinguojamas įmones taip pat yra ribojami.

Fondo valdytojas
Investicinį fondą valdo licenciją turinti valdymo įmonė, kuris investuoja fondo lėšas, išleidžia ir išperka fondo vienetus, kaupia informaciją apie turtą ir savininkus, skaičiuoja grynąją vertę ir t.t. Valdymo įmonės gali tai daryti pačios ar pasinaudoti kitų įmonių paslaugomis.

Depozitoriumas ir auditorius
Investicinio fondo turtas apskaitomas depozitoriume, kuris prižiūri, ar valdymo įmonė veikia pagal įstatymus, o iškilus problemoms, informuoja finansų įstaigų priežiūros instituciją. Depozitoriumas taip pat prižiūri fondo portfelį ir dalyvauja atsiskaitant už pirkimo, ir pardavimo sandorius, gaudamas už tai tam tikrą mokestį.

Nepriklausomas auditorius tikrina investicinius fondus bei metines ataskaitas jų valdymo įmonių.

Kokia yra fondo grynoji aktyvų vertė ir fondo vieneto vertė?
Grynoji aktyvų vertė yra fondo turto rinkos vertė atėmus fondo įsipareigojimus.
Fondo vieneto grynoji vertė atspindi fondo pelną ar nuostolį. Norint apskaičiuoti vieneto grynąją vertę, fondo grynoji vertė yra padalinama iš fondo vienetų, esančių apyvartoje, skaičiaus. Pvz. jei investicinio portfelio vertė yra 101 mln. eurų, o fondo valdymo įmonės ir maklerio įmonės įsipareigojimai sudaro 1 mln. eurų, tai fondo grynoji vertė bus 100 mln. eurų (100-1). Jei apyvartoje yra pusė milijono fondo vienetų, tuomet vieno vieneto grynoji vertė bus 200 eurų (100:0,5).

Kiek mokėti už fondo vienetą?
Atvirųjų investicinių fondų vienetai išleidžiami ir išperkami tokia kaina, kokia gaunama apskaičiavus fondo vieneto grynąją vertę.

Investicinių fondų vienetų pirkimo ar pardavimo sandoriai sudaromi dienos uždarymo kaina. Toks išankstinis kainos nustatymo metodas naudojamas norint išvengti galimų spekuliacijų. Jam priešingas yra istorinių kainų metodas, kai fondo vienetas perkamas ar parduodamas paskutine apskaičiuota kaina. Tačiau toks metodas sudaro galimybę vieniems investuotojams pakenkti kitiems.

Teikiant pavedimus pirkti ar parduoti fondo vienetus ypač svarbu atsižvelgti į nustatytą terminą, iki kurio tokie pavedimai turi būti pateikti, kad investuotojo pavedimas galėtų būti įvykdytas artimiausia būsima kaina.

Uždarųjų fondų vienetais dažniausiai prekiaujama vertybinių popierių biržoje, tad pasiūla ir paklausa vaidina svarbų vaidmenį formuojant jų rinkos kainą. Gali būti, kad tokių fondų vienetais bus prekiaujama didesne arba mažesne kaina, negu grynoji fondo vieneto vertė.

Fondo mokesčiai
Informaciją apie fondo mokesčius galima rasti fondo sutartyje, prospekte ar sutrumpintame prospekte. Paprastai fondui reikia mokėti tokius mokesčius: administravimo mokestį (jis gali būti fiksuotas ir priklausyti nuo fondo turto arba kintamas, t.y. gali priklausyti nuo fondo pelningumo (vadinamasis „sėkmės mokestis“), depozitoriumo mokestį (įstaigai, kurioje apskaitomos fondo lėšos), finansų maklerio komisinį mokestį ir kitus su fondo turto sandoriais susijusius mokesčius, kurie dažniausiai įtraukiami į fondo grynąją turto vertę ir yra mokami iš fondo sąskaitos.

Pardavimo (įsigijimo) ir išpirkimo mokesčiai
Valdymo įmonės taiko pardavimo (įsigijimo) ir išpirkimo mokesčius už prekybą fondo vienetais. Tai atsispindi fondo vienetų pirkimo ir pardavimo kainoje, ir paprastai sudaro 0–5% fondo vieneto grynosios vertės, tačiau kartais tai gali būti ir konkreti suma.

Norint nusipirkti investicinio fondo vienetų, paprastai reikia atsidaryti ne tik banko, bet ir vertybinių popierių sąskaitą. Lietuvos fondų vienetai yra virtualūs vertybiniai popieriai, žymimi įrašu vertybinių popierių sąskaitoje. Vertybinių popierių depozitoriumui mokamas mėnesinis vertybinių popierių, įskaitant ir fondo vienetų, sąskaitų tvarkymo mokestis.

Fondo prekybinė veikla
Fondo vertybinių popierių pardavimo ir pirkimo sandorių apyvarta apskaičiuojama, siekiant nustatyti, kaip dažnai fondų valdytojas parduoda ir išperka portfelio vertybinius popierius. Paprastai prekybos sandorių vertė yra sudedama, dalinama iš dviejų ir gautas rezultatas dalinamas iš kapitalo produktyvumo rodiklio (capital output ratio). Rezultatas (matuojamas procentais) parodo, kaip dažnai fondų valdytojas keičia portfelio akcijas ir obligacijas metų laikotarpyje. Paranku palyginti fondo strategijas, pokyčius, veiklą ir t.t. su fondo apyvarta.

Kas moka pajamų mokestį?

Su investicijomis į fondus susijusi ir dar viena mokesčių lengvata. Galima keisti vieno fondo vienetus į kito to paties valdytojo valdomo fondo vienetus ir nemokėti pajamų mokesčio, kol neparduoti visi vienetai. Taip „vaikštant“ iš fondo į fondą pinigai nepatenka į investuotojo sąskaitą, tam tikri fondo vienetai yra pakeičiami kitais tokios pačios vertės vienetais, o piniginis atsiskaitymas vykdomas tarp fondų. Fondo vienetus galima keisti nemokant platinimo ar išpirkimo mokesčių.

Investicinių fondų rūšys

Biržoje prekiaujami fondai (ETF)
Pastaraisiais metais vertybinių popierių biržose sparčiai daugėjo prekiaujamų fondų. Nors tai – uždarieji fondai, jais aktyviai prekiaujama biržoje, todėl investuotojai gali naudotis panašiu kaip ir atvirųjų fondų likvidumu. Paprastai stambūs investuotojai palaiko biržoje prekiaujamų fondų likvidumą. Biržoje prekiaujami fondai seka įprastus indeksus, o jų mokesčiai paprastai gerokai mažesni.

Akcijų fondai
Atvirieji akcijų fondai daugiausia investuoja į įmones, kurių akcijomis prekiaujama biržoje. Akcijų fondai gali turėti įvairias strategijas. Yra regioniniai ir ūkio sektoriaus fondai. Fondai gali būti skirstomi įvairiai: tie, kurie investuoja tik į likvidžiausias didelės kapitalizacijos įmones ir tie, kurie renkasi vidutinės ar mažos kapitalizacijos įmones.

Augimo fondai ir vertės fondai
Augimo fondai investuoja į įmones, kurių akcijų vertė sparčiai auga, tikintis, kad ta pati tendencija išliks ir ateityje. Augimo fondai investuoja tikėdamiesi tolesnio kilimo, kai akcijų kainos jau gana didelės, todėl investuotojai turėtų įvertinti ir didesnę riziką.

Aktyviai valdomi fondai ir indeksų fondai
Indekso fondo portfelis sudarytas iš įmonių akcijų, sudarančių indeksą, kurį seka fondas. Kitos įmonės fondo valdytojo nedomina. Atitinkamai ir jo vaidmuo, valdant tokį fondą yra nedidelis, todėl galima investuoti sąlyginai mažesnėmis sąnaudomis.

Aktyviai valdomų fondų valdytojai patys renkasi akcijas, į kurias investuoja, tikėdamiesi didesnio pelno nei indeksų pelningumas.

Fondų fondai
Fondų fondai investuoja į kitus fondus sudarydami investuotojui labiausiai tinkančių fondų portfelį. Tai tinka investuotojui, kuris nenori investicijų tvarkyti pats, bet nori investuoti į daugiau fondų ir kuo labiau diversifikuoti savo portfelį. Fondų fondų mokesčiai nėra labai dideli, nes jiems tereikia parinkti gerus jau sudarytus fondus. Tačiau reikia nepamiršti, kad fondų fondui investuojant į kitus fondus, už kurių valdymą imamas mokestis, investuotojas gali netiesiogiai sumokėti dvigubai.

Rizikos fondas
Profesionalus investuotojas arba investuotojas, turintis didelį portfelį, gali investuoti į rizikos fondą. Šių fondų pradinės investavimo sumos reikalavimai yra gana aukšti. Skiriasi ir jų investavimo strategija: naudojami finansiniai svertai ir išvestinės finansinės priemonės (pasirinkimo, ateities sandoriai), jų rizikingumas taip pat didesnis. Rizikos fondai nėra griežtai prižiūrimi valstybės.

INVESTAVIMAS Į AKCIJAS

Ar jums investuoti į atskiras akcijas?
Dažnai atrodo patrauklu investuoti į atskiras akcijas, kadangi akcijų rinkoje istoriniu požiūriu gaunamas didžiausias pelnas. Tačiau ir rizika labai didelė, todėl reikėtų apsvarstyti bendrą finansinių rinkų situaciją.

Investuojant į akcijas jums teks:

  •  investavimui skirti sąlyginai daugiau laisvo laiko;
  • prisiimti didesnę riziką dėl galimybės uždirbti didesnį pelną;
  • prisiimti atsakomybę už priimamus sprendimus;
  • sudaryti pakankamą portfelį, kuris leistų diversifikuoti riziką;
  •  racionaliai elgtis, nes investavimas į atskiras akcijas yra brangesnis;

Kaip išsirinkti geras akcijas?
Akcijas reikėtų pirkti kaip ir bet kokį kitą daiktą – prieš perkant įvertinti jų vertę. Akcijos kaina parodo įmonės vertę, o įmonę galima įvertinti. Paklauskite savęs, ar įmonė yra verta tokios kainos, kurios prašo rinka, ir kokią kainą jūs esate pasiruošę sumokėti.

Analizuodami verslo aplinką, atkreipkite dėmesį į vyriausybės veiksmus, ekonominį klimatą bei ūkio sektoriams būdingą informaciją. Analizuodami įmonės veiklą, sutelkite dėmesį į įmonės pagrindinę veiklą ir visą vertės kūrimo grandinę: sąnaudas, gamybos ar paslaugų teikimo procesą, parduodamą produktą ar teikiamą paslaugą bei rinką, kurioje įmonė veikia.

Akcijos vertė ir kaina
Įmonės vertinimas turėtų prasidėti nuo finansinės informacijos, kurią galima rasti ataskaitose. Idealiu atveju reikėtų sekti pastarųjų penkerių metų duomenis, kad pastebėtumėt:

  •  apyvartos ir pelno dinamiką;
  •  sąnaudų ir jų dalies apyvartoje pokyčius;
  •  kapitalo struktūrą, skolinimosi politiką;
  •  pelno normos;
  •  pelningumo indeksą ir t.t.

Dabartinės situacijos analizė leidžia įvertinti ateities perspektyvas. Dėl to reikia peržvelgti valdybos komentarus, skelbiamus ateinančių metų tikslus bei kaip laikomasi duotų pažadų. Prognozes reikėtų vertinti konservatyviai, nes mažų ir greitai augančių įmonių tikslios, kelių metų finansinės prognozės yra nepatikimos. Įvertinkite dabartinę akcijos kainą ir su ja susijusius ateities lūkesčius.  Be to, jums reikės informacijos apie viso sektoriaus vystymąsi, taip pat palyginti pasirinktos įmonės duomenis su atitinkamais kitų įmonių rezultatais. Makleris gali padėti gauti tinkamos informacijos. Tačiau analitikų rekomendacijas parduoti ar pirkti, reikėtų vertinti atsargiai, nes jų atlyginimas priklauso nuo jūsų sudaromo sandorio.

Kas veikia akcijų kainų svyravimus?
Norėdami objektyviai įvertinti tikėtiną pelningumą ir rizikos/pelno santykį akcijų pirkimo metu, turite žinoti, kas labiausiai įtakoja pelningumą. Tai labiausiai taikytina ilgalaikiams planams, kadangi trumpalaikiai akcijų kainų svyravimai gali būti nenuspėjami.
Investicijų pelningumą parodo trys dalykai:

  • Įmonės pelno augimas;
  • Dividendų pelningumas;
  • Investuotojų lūkesčiai;

Pirmieji du susiję su įmonės realiu vystymusi ir pelningumu, taigi jie gali būti apskaičiuojami. Kita vertus, trečiasis elementas yra gana nenuspėjamas ir labiausiai priklauso nuo maklerių nusiteikimo bei nuo to, kokie tam tikros įmonės, sektoriaus ar rinkos vystymosi lūkesčiai. Taigi šis elementas gali būti vadinamas spekuliatyviu. Ilguoju laikotarpiu savo pelningumą galite vertinti vien tik pagal įmonės augimo dinamiką bei dividendų politiką.

Investavimas į vertę
Investavimas į vertę, kitais žodžiais tariant, yra toks investavimo būdas, kai ieškoma galimybės uždirbti pelną iš įmonių, kurių akcijos rinkoje įvertintos nepakankamai. Tokių įmonių dividendų pelningumas taip pat yra svarbus. Investuojant į nepakankamai įvertintas įmones, galima pasiekti teigiamo rizikos – pelno santykio, t.y. spekuliacinės kainos kritimo tikimybė yra sąlyginai mažesnė nei tikimybė, kad kaina judės link tikrosios vertės.

Kai investuojate atsižvelgdami tik į kainą, sumažinate laiko veiksnio svarbą. Priimti teisingus investavimo sprendimus, remiantis vien laiko veiksniu, t. y. tikintis pirkti mažiausia kaina ir parduoti didžiausia, mažai tikėtina. Dėl to, pirkdami sparčiai augančios įmonės akcijas tokia kaina, kuri yra mažesnė už potencialią vertę (bent 20%), jūs investuojate į vertę, žinodami, kad mokate tinkamą kainą, nepaisant vertybinių popierių biržos spekuliatyvių kainų svyravimų.

Atskirai reikėtų atkreipti dėmesį į dividendų pajamingumą. Vertinant dividendų pajamingumą taip pat reikėtų atsižvelgti į palūkanų normas. Tokia analizė leidžia nustatyti teisingesnę investicijų vertę, nes esant pastoviai dividendų politikai pajamos iš dividendų yra garantuotos nepaisant kainų svyravimų.

Patarimai investuotojantiems į atskiras akcijas:

  • Susikurkite savo investavimo stilių, pirkimo ir pardavimo strategijas, pasistenkite, kad jos būtų kuo paprastesnės, bet pakankamai informatyvios , atsižvelgiant į tam skiriamą laiką.
  • Investuokite savo susikurtu stiliumi – laikykitės disciplinos (prisiminkite, kad nėra vieno teisingo būdo, jis pasirenkamas priklausomai nuo investuotojo tikslų ir turėtų būti lengvai keičiamas).
  • Būkite protingi – investavimo sprendimai turi būti grindžiami racionaliais svarstymais ir objektyvia informacija. Sėkmingas investavimas yra mažai susijęs su emocijomis.
  •  Būkite kantrūs – jūsų grynasis pelnas yra lygus bendrajam pelnui atėmus sąnaudas, o tai reiškia, kad teigiamas rezultatas – tai ilgalaikiai investavimo sprendimai ir tik nedidelė dalis prekybos.
  • Būkite nepriklausomi – jūsų pelnas viršys rinkos vidurkį, jeigu neseksite paskui mases ir išmoksite pats vertinti savo investicijas.
  • Įsitikinkite, kad pažįstate jums įdomios įmonės verslo aplinką ir ištirkite verslo modelį, kad galėtumėte teisingai nustatyti veiksnius, įtakojančius įmonės veiklą.
  •  Analizuodami įmonę atkreipkite dėmesį į jos dydį, vadovus, augimą, pelningumą, stabilumą, finansinę poziciją, dividendų politiką, ateities potencialą.
  • Už įmonės akcijas mokėkite tokią kainą, kuri leistų pasiekti realiais lūkesčiais paremtą teigiamą rezultatą.
  • Elkitės kaip savininkas – sekite informaciją apie įmonės veiklą ir būkite pasiruošęs reaguoti į esminius pokyčius bei prisiimti atsakomybę už savo sprendimus.