Investavimas – tai veikla, kurios metu resursai paskiriami vėlesnei naudai gauti. Plačiąja prasme investavimas susijęs su pinigų ar laiko paskyrimu savo ar kitų žmonių gyvenimui gerinti. Tačiau finansų pasaulyje investavimas yra akcijų ar obligacijų, investicinių fondų bei kito turto pirkimas siekiant kapitalo prieaugio arba pajamų.
Žinoma, ne visos įmonės ar kiti investiciniai projektai būna sėkmingi, o praeities rezultatai negarantuoja ateities grąžos, tačiau tai nereiškia, kad neverta investuoti. Svarbu tinkamai įvertinti sau priimtinos rizikos lygį; nerizikuoti turtu, kurį praradus pakenktumėt savo bei šeimos gerovei; investicijas išskaidyti per kelias skirtingas turto klases ir/ar įmones.
Kas yra investavimas, o kas – spekuliavimas?
Laikas: investuotojo tikslas – gauti ilgalaikę grąžą iš įmonės vertės augimo ir pelno (arba dividendų) paskirstymo. Spekulianto tikslas paprastai yra uždirbti greitą pelną iš trumpalaikių kainų pokyčių, o ne koncentruotis į ilgalaikį bendrovės vertės augimą.
Rizika: investuotojas linkęs nukreipti pinigus į vidutinės ir mažesnės rizikos turtą bei investicijas paskirstyti per kelias turto klases, norėdamas uždirbti stabilią ilgalaikę grąžą; spekuliantas dažniau investuoja į didelės rizikos turtą (tokį, kurio vertė nepastovi, greitai kinta), siekdamas greitai uždirbti didelę grąžą (kuri dėl didelės rizikos lygio taip pat gali reikšti greitą kapitalo nuvertėjimą ir/arba nuostolį).
Kaip kinta akcijų kainos?
Akcijų (arba tiksliau vertybinių popierių) birža yra rinkos arba prekybos vieta, kuri pati nenustato akcijų kainų. Biržoje akcijų kainą nustato pasiūlos ir paklausos santykis, kitaip tariant, kainas lemia investuotojų sudaromi sandoriai.
Akcijų kainos gali pasikeisti per kelias sekundes, jos gali gerokai svyruoti prekybos valandomis, jau nekalbant apie ilgesnius laikotarpius. Akcijos kaina, kaip ir bet ko kito, priklauso nuo to, už ką ir kiek žmonės nori mokėti. Jei maisto prekių parduotuvėje už kilogramą obuolių prašoma 15 eurų, obuoliai stovės lentynose tol, kol supus, nes niekas nenorės tiek mokėti. Jei pardavėjas kainą sumažins, tarkime, iki 1,2 euro už kilogramą obuolių, žmonės vėl ims juos pirkti, nes manys, kad tai priimtina kaina.
Kadangi akcijų prekyba vyksta elektroniniu būdu ir greitai, esamų ir potencialių akcininkų lūkesčiai beveik akimirksniu daro įtaką akcijų kainoms, t. y. akcijų kaina atspindi paklausos ir pasiūlos pusiausvyros kainą bet kuriuo metu.
Kuo skiriasi rinkos kainos ir ribinės kainos pavedimai?
Pateikiant rinkos kainos pavedimą, svarbu prisiminti, kad net jei vertybinių popierių kaina iki pavedimo vykdymo momento pasikeitė daugiau, nei pageidaujama, pavedimas vis tiek bus įvykdytas. Iš čia ir kyla pavadinimas – pavedimas rinkos kaina (angl. market price order). Jei norite apsisaugoti nuo šios rizikos, visada verta pateikti pavedimą ribine kaina, t. y. nustatyti kainos limitą. Tai reiškia, kad pirkimo arba pardavimo pavedimas bus sudarytas arba už investuotojo nustatytą kainą, arba už geresnę nei nustatyta kaina, priklausomai nuo kitų tuo metu rinkoje esančių pavedimų.
Rinkos kaina paprastai leidžia pavedimą įvykdyti greitai – jis tikrai bus įvykdytas (jei prieš jį yra laukiančių pirkimo-pardavimo pavedimų), o pateikdamas ribinės kainos pavedimą investuotojas rizikuoja, kad jis nebus įvykdytas (pavyzdžiui, pirkimo atveju, jei nustatomas gerokai mažesnis už rinkos kainą pirkimo kainos limitas). Kita vertus, ribinės kainos pavedimas suteikia apsaugą nuo staigių kainos pokyčių ir nepriimtinos kainos įvykdymo.
Galioja taisyklė, kad kuo mažiau likvidi (t. y. kuo mažiau prekiaujama) akcija, tuo didesnė tikimybė, kad verta naudoti ribinės kainos pavedimą. Baltijos biržos prekybos statistiką galite patikrinti čia.
Akcijų prekyba
Jei bendrovės akcijomis jau prekiaujama biržoje, investuotojai visada gali patikrinti to meto bendrovės vertę. Tačiau jei bendrovės akcijomis dar neprekiaujama, jų rinkos kaina dar nėra suformuota. IPO (arba pirminio viešojo siūlymo) kaina – tai suma, už kurią bendrovė pardavė savo akcijas investuotojams IPO metu. Kai akcijos įtraukiamos į prekybą, jos turi rinkos kainą, kuri, kaip minėta, nuolat atspindi pusiausvyros kainą, kuri yra investuotojų pasiūlos ir paklausos rezultatas.
Kiekviena prekybos diena prasideda akcijų aukcionu, kuris prasideda 9.45 val. ir trunka 15 minučių, tačiau suformuoti pavedimus investuotojai gali nepriklausomai nuo prekybos valandų. Šie pavedimai į atidarymo aukcioną patenka nuo 9 val. Atidarymo aukcione pusiausvyros kaina nustatoma remiantis algoritmu, kuris atsižvelgia ir į akcijų skaičių pirkimo ir pardavimo pusėse, ir į akcijų kainą. Tikslus pavedimo įvedimo laikas prekybos atidarymo aukciono metu arba laikotarpiu iki atidarymo aukciono paprastai neturi įtakos kainos formavimui.
Plačiau susipažinti su prekybos dienos struktūra galite čia.
Kuo skiriasi Baltijos reguliuojama rinka ir „First North“ rinka?
Pirmosios vertybinių popierių biržos šiuolaikine šio žodžio prasme buvo sukurtos maždaug prieš 400 metų. Per šiuos šimtmečius vertybinių popierių biržos buvo nuolat reguliuojamos, siekiant užtikrinti investuotojų apsaugą. Šiandien vertybinių popierių biržos panašiai reguliuojamos visoje Europos Sąjungoje, o ES biržose kotiruojamos bendrovės turi atitikti tuos pačius standartus. Bėgant metams, akcijų biržose būrėsi vis didesnės ir stabilesnės bendrovės.
Prieš 15 metų įkurta „First North“ yra „Nasdaq“ alternatyvioji rinka, veikianti Šiaurės Europos ir Baltijos šalyse. Alternatyvių rinkų paskirtis – sudaryti sąlygas mažesnėms bendrovėms pritraukti pinigų ir įgyvendinti savo augimo siekius. „First North“ skirta ankstyvosios stadijos bendrovėms: naujoms, mažesnėms, sparčiau augančioms įmonėms – toms, kurioms reguliuojama rinka būtų per didelis žingsnis. „First North“ taisyklės yra ne tokios griežtos kaip reguliuojamos rinkos taisyklės, tačiau, pavyzdžiui, investuotojams labai svarbi informacija atskleidžiama lygiai taip pat, kaip ir reguliuojamos rinkos bendrovėms, o birža nuolat kontroliuoja, ar informacija atskleidžiama pagal nustatytas taisykles.
Investuotojams svarbu atskirti skirtingus rizikos lygius investuojant į mažesnę, naujai įsteigtą bendrovę, ir į didesnę, stabilesnę bendrovę. Paprastai kuo ankstyvesnis bendrovės etapas, tuo didesnė investavimo į tą įmonę rizika. Kita medalio pusė yra grąža: kuo didesnė rizika, tuo didesnė tikėtina grąža. Kitaip tariant, rizika ir tikėtina grąža dažnai eina koja kojon. Todėl bendrovės, kuriomis prekiaujama „First North“, yra tinkamesnės investicijos investuotojams, kurie labiau linkę rizikuoti.
Susipažinti su visomis šiuo metu kotiruojamomis įmonėmis galite čia.
Apibendrinant:
atskirkite investavimą nuo spekuliavimo
atminkite kaip formuojasi akcijų kainos
žinokite skirtumą tarp pavedimo rinkos kaina ir pavedimo ribinė kaina
atminkite, kuo skiriasi Baltijos reguliuojama ir „First North“ rinkos
žiūrėkite į investavimą kaip į maratoną, o ne sprintą
Schema