„Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių birža švenčia 30–ies metų jubiliejų

14.09.2023

Vilnius/Ryga/Talinas, Nasdaq Baltijos rinka, 2023 m. rugsėjo 14 d. – Nasdaq (Nasdaq: NDAQ) praneša, kad „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržai šiandien sukanka 30 metų. 1993 m. rugsėjo 14 d. Vilniuje pirmą kartą suskambo tuometinės Nacionalinės vertybinių popierių biržos simbolinis varpo dūžis, pažymėjęs pirmąją vertybinių popierių prekybos sesiją Lietuvoje. Minint simbolinę sukaktį, kapitalo rinkos dalyviai, Lietuvos vertybinių popierių rinkos pradininkai,  listinguojamų įmonių vadovai „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržoje simboliniu varpo dūžiu šį rytą atidarė jubiliejinę prekybos sesiją bei  šventinėje diskusijoje dalinosi įžvalgomis apie vertybinių popierių rinkos kūrimąsi ir vystymąsi Lietuvoje.

Pažymint istorinę datą, šį rytą Lietuvos vertybinių popierių rinkos bendruomenę pasveikino ir įžanginį žodį tarė Lietuvos finansų viceministras Darius Sadeckas ir Lietuvos banko valdybos narė Jurgita Šaučiūnienė.

Lietuvos kapitalo rinkos dalyviai, vertybinių popierių rinkos kūrėjai, listinguojamų įmonių vadovai, Lietuvos ir tarptautinių finansų institucijų atstovai rugsėjo 14-osios šventinį rytą dalyvavo jubiliejinėje diskusijoje „Nasdaq Vilnius“ 30 metų: nuo jaunystės link brandos“. Po diskusijos renginio dalyviai atidarė jubiliejinę „Nasdaq Vilnius“ 30-mečio prekybos sesiją simboliniu biržos varpo dūžiu.

„Dėkojame už trijų dešimtmečių kelionę, kuriant ir vystant vertybinių popierių rinką Lietuvoje. Drauge su jumis augame, bręstame ir plėtojame Lietuvos ir viso Baltijos regiono vertybinių popierių rinką “, – jubiliejinį rytą kapitalo rinkos bendruomenei kalbėjo Saulius Malinauskas, „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržos prezidentas.  „Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad esame tarptautinės Nasdaq grupės dalimi bei galime suteikti Lietuvos kapitalo rinkos dalyviams pažangiausią vertybinių popierių prekybos infrastruktūrą ir paslaugas. Tikime, kad biržos vaidmuo ir toliau turės reikšmingą poveikį Lietuvos vertybinių popierių rinkos plėtrai, drauge su kitais rinkos dalyviais prisidėsime prie sėkmingo Kapitalo rinkos plėtros priemonių plano įgyvendinimo bei šalies ekonominės pažangos“.

1993 m. rugsėjo 14 d. įvykusios pirmosios prekybos sesijos metu investuotojai galėjo sudaryti sandorius 22 akcinių bendrovių akcijomis, sesijos metu buvo parduotos 368 akcijos, o apyvarta siekė 1630,5 Lt. Šiuo metu integruotoje Baltijos rinkoje investuotojai gali sudaryti sandorius 74 Baltijos bendrovių akcijomis ir 70 obligacijų. 2022 m. metų vidutinė akcijų dienos apyvarta Baltijos rinkoje siekė 2,44 mln. eurų, o vidutinis dienos sandorių skaičius akcijomis sudarė 4980.

Svarbiausi vertybinių popierių biržos įvykiai:

• Pirmoji Nacionalinės vertybinių popierių biržos (NVPB) prekybos sesija įvyko 1993 m. rugsėjo 14 d.
• NVPB veiklai pradėti padėjo Prancūzijos vyriausybė, kuri skyrė NVPB finansinę pagalbą programinei įrangai įsigyti, taip pat suteikė Paryžiaus vertybinių popierių biržos ekspertinę pagalbą.
• 1993 m. kaip neatsiejamas NVPB padalinys pradėjo veikti Vertybinių popierių depozitoriumas, o 1994 m. pradžioje jis buvo pertvarkytas į atskirą instituciją – Lietuvos centrinį vertybinių popierių depozitoriumą (LCVPD, dabar „Nasdaq CSD“ Lietuvos filialas).
• Lietuvos vyriausybė suteikė NVPB ir LCVPD patalpas ir padėjo abiems institucijoms gauti finansavimą iš tarptautinių finansinių organizacijų, tokių kaip PHARE ir USAID.
• Pagrindinė NVPB akcininkė buvo Lietuvos Respublikos finansų ministerija, o apie 200 įmonių ir fizinių asmenų valdė daugiau kaip 50 proc. NVPB akcijų.
• 2004 m. viduryje Lietuvos Vyriausybė pardavė savo turimas NVPB ir LCVPD akcijas didžiausiai Šiaurės Europos vertybinių popierių rinkos operatorei OMHEX (vėliau pervadintai OMX). Netrukus NVPB buvo pervadinta į Vilniaus vertybinių popierių biržą (VVPB, angl. „Vilnius Stock Exchange“ arba VSE) ir sėkmingai įdiegė Šiaurės Europos šalyse naudojamą prekybos platformą SAXESS.
• Prasidėjo Baltijos šalių vertybinių popierių rinkų integracija – harmonizuotos Baltijos šalių biržų taisyklės, šiaurės Europos šalių vertybinių popierių indeksų metodologijos pritaikymas, gerosios bendrovių valdysenos bei ryšių su investuotojais praktikos formavimas, efektyvi prekyba ir atsiskaitymai, bendro internetinio tinklalapio sukūrimas.
• OMX grupės biržų (Stokholmo, Helsinkio, Kopenhagos ir Islandijos) pavyzdžiu 2007 m. Baltijos šalyse įkurta alternatyvioji rinka „First North“, skirta greitai augančioms ir besivystančioms bendrovėms.
• 2008 m. OMX ir JAV vertybinių popierių birža NASDAQ  suformavo didžiausią pasaulyje vertybinių popierių biržų ir technologijų bendrovę „NASDAQ OMX Group, Inc.“; VVPB tapo neatskiriama grupės dalimi ir pakeitė pavadinimą į NASDAQ OMX Vilnius.
• 2009 m. pradžioje organizuotas pirmasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių pirminio platinimo aukcionas vertybinių popierių biržoje.
• 2010 m. Vilniaus biržoje buvo įdiegta NASDAQ prekybos sistema INET, kurią naudoja kitos Nasdaq grupės biržos.
• 2010 m. „Nasdaq OMX Vilnius“ reguliuojamoje rinkoje pradėta prekyba ir atsiskaitymai eurais (Lietuva eurą oficialiai įsivedė 2015 m. sausio 1 d., pakeisdama litą).
• 2015 m. Vilniuje atidarytas Nasdaq technologijų ir verslo kompetencijų centras, kuriame kuriamos pasaulio finansų rinkoms skirtos šiuolaikinės technologijos ir sprendimai, valdomos vertybinių popierių rinkų, finansų apskaitos, IT sistemų administravimo ir kitos operacijos. Šiuo metu Nasdaq Vilniaus biure iš viso dirba virš 450 darbuotojų.
• 2020 m. įgyvendintas didžiausias pirminis viešasis akcijų siūlymas Baltijos šalyse – į „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržą įtrauktos valstybės valdomos energetikos bendrovės „Ignitis grupė“ akcijos.
• 2023 m. Tarptautinis indeksų sudarytojas MSCI nusprendė sujungti Baltijos šalių viešas kapitalo rinkas ir suteikti joms bendrą indeksą (angl. MSCI Baltic Index).
  
  

Apie Nasdaq Vilnius

Nasdaq Vilnius vertybinių popierių birža yra vienintelis antrinės reguliuojamos vertybinių popierių rinkos operatorius Lietuvoje. „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių birža užtikrina reguliuojamą, atvirą ir efektyvią rinkos infrastruktūrą. Birža yra efektyvus alternatyvus šaltinis įmonėms pritraukti kapitalą. Ji taip pat palengvina institucinių ir privačių investuotojų dalyvavimą pirminiame viešajame siūlyme, administruoja prekybą antrinėje rinkoje.

Birža suburia investuotojus, kapitalo šaltinių ieškančias biržines bendroves ir biržos narius, kurie tarpininkauja investuotojams įgyvendinant vertybinių popierių sandorius bendroje elektroninėje prekybos sistemoje.

Prekyba vertybiniais popieriais „Nasdaq Vilnius“ vykdoma naudojant INET prekybos sistemą. Ši sistema yra pagrindinė Nasdaq technologija, naudojama visose Nasdaq kapitalo rinkose visame pasaulyje. Fiksuotų pajamų vertybinių popierių prekybai ir pirminiams aukcionams Nasdaq Vilnius naudoja Genium INET prekybos sistemą, kuri naudojama Baltijos ir Šiaurės Europos šalių biržose. „Nasdaq Vilnius“ veiklą licencijuoja ir prižiūri Lietuvos finansų rinkos priežiūros institucija.

Nasdaq (Nasdaq: NDAQ) yra pasaulinė technologijų bendrovė, teikianti paslaugas kapitalo rinkoms ir kitiems ekonomikos sektoriams. Plati mūsų siūlomų duomenų, analitikos, programinės įrangos ir paslaugų pasiūla leidžia klientams patikimai optimizuoti ir įgyvendinti savo verslo vizijas. Norėdami daugiau sužinoti apie bendrovę, jos technologinius sprendimus ir karjeros galimybes, apsilankykite mūsų puslapiuose „LinkedIn“, „Twitter“ @Nasdaq arba Nasdaq.com.

„Nasdaq Baltic“ yra jungtinis „Nasdaq Tallinn“, „Nasdaq Riga“, „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržų ir „Nasdaq“ centrinio vertybinių popierių depozitoriumo projektas. Daugiau informacijos: nasdaqbaltic.com